pavalgus

pavalgùs, -ì adj. (4) 1. Mrc, Glv, Ps, Kv, Ms daug valgantis: Jis pavalgùs – suvalgo už tris Grl. Jau kap mūs šitas vaikas pavalgus, tai baisiausia: jis mažas suvalgo daugiau nei kitas didelis Ūd. Regis, ir pavalgùs vaikas, ale neina kūnan Dbk. Mūsų šeimyna šį metą pavalgì Grg. Buvo gana sveikas ir pavalgus: ką paduodavo, tą sutaisydavo rš. 2. skalsus: Pavalgùs valgis ta košė: saujos miltų užtenka vienam žmoguo Šts. Skanus valgis, bet nepavalgùs, tujau išalksti Šts.

pavalgiaĩ adv., paval̃giai: Išmokys žmonis paval̃giai valgyti Šts. Kas valgo vėdarą su duona arba kleckus su duona, tas pavalgiai valgo LMD(Sd). Kad paval̃giai valgyste, tai gal ir užtekste iki šviežios Brs.

3. kurio galima daug suvalgyti, skanus, gardus: Valgyk mėsos, ta mėsikė tokia pavalgì Erž. Pavalgì saldė su bulbėm Kb. Pavalgì duona (minkšta, balta) Kv. Išalkusiam ir pluta pavalgì Kltn. 4. geras, tinkamas pavalgai, pavilgai: Žąsies taukas pavalgùs: truputį įdedi į verėną, ir užtenka, gali valgyti J.